- klemeris
- ×klẽmeris (vok. Klammer, l. klamra) sm. (1) K; R224, klemerỹs (3b) Erž, Vdk 1. KI67, Šn geležinė sankaba: Su klẽmeriais suveržk kertes budinko J. Rąstus skersiniais parkalė, klemeriais sujungė Tv. Padaryk storus klemerius Vdk. 2. lenktais galais viela, vartojama klumpėms kalti, kabė: Su klemeriu patogu odą prikalti Gr. Klẽmerius kala į kurpę Srd. Ar jau padarei klẽmerių? Aš noriu pri klumpių odą prikalti Kln. Pirkau vielos, padarysiu klemerių̃ ir dirbsiuos klumpes Trg. 3. šiaip koks pritvirtinimas, užkaištis durims uždaryti: Še, paimk klẽmerį ir užkišk kiaulininko duris Kv. Klemerỹs ant durų tintaluo[ja] Šll. Paspausk klemerį, ir durys atsidarys Kltn. 4. plaukų segtukas: Susisek su klemeriu Vrn. Susisek plaukus klemerėliù, tai nepuls ant akių Krsn. Ar galima gauti klemerį į plaukus? Skrd.
Dictionary of the Lithuanian Language.